GERAS BANDYMAS RAMIAI KALBĖTI FAKTŲ KALBA

http://www.ref.lt/index.php/lt/naujienos/budime-maldoje/990-vienybs-procesas-arba-banytin-konsolidacija

Labai geras bandymas, min. kun. T. Šerno straipsnis, pažvelgti į postsovietinį (o pasak prof. Gailienės, - ir potrauminį) laikotarpį.

Manyčiau, kad vykstant kolapsą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje jau reiktų įžvelgti datuojant tai kunigo Mykolo Franko mirtimi 1968 metais ...

-----------------------------------

http://www.selonija.lt/2011/06/27/kraziu-skerdyniu%e2%80%9c-birzietiskos-variacijosarba-nuo-ko-siandien-saugo-savo-baznycia-birzu-reformatai/#comments

Donatas sako:2011/07/22 21:29 komentaras taip pat ramus ir įdomus, nors ir kiek justi, jog jo autorius yra nutolęs nuo evangeliko reformato dogmatikos (minimos realijos kaip antai: ,, amžinas atilsis“; pripažįstama: ,,Apie ideologinius skirtumus teologijoje neturiu žalio supratimo ir čia man reikia tik patylėti“).

Manyčiau, kad kai bus surašyta visa įvykių eiga - daug kas paaiškės abiem pusėm.

O iki tol - galim daiktus vadinti tikraisiais vardai, bet santūriai ir mandagiai.

BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖ PAMINĖJO BIBLIJOS SPAUSDINIMO 350-ąsias METINES

Jungtinėmis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos institutų bei Biržų kunigaikštystės (istoriškai! :))muziejaus ,,Sėla“ santelka buvo šauniai, kad ir kukliai (tik pora psalmių sugiedota) paminėtas S.B. Chylinskio Londone pradėtos (deja neužbaigtos dėl to, kad lenkų pusės atstovas Krajinskis pavogė pinigus)spausdinti Biblijos 350-etis. PUIKIAUSIAI IR PROFESIONALIAUSIAI ŠĮ ĮVYKĮ APRAŠĖ laikraščio „Biržiečių žodis“ žurnalistas DALIUS MIKELIONIS:


http://www.selonija.lt/2010/04/23/istorinis-detektyvas-apie-dingusia-biblija/

Įprastinėje bei virtualiojoje spaudoje apie tai dar galima skaityti:

http://www.siaure.lt/index/1/5464 (šį muziejininko Seibučio rašinį yra įkėlę ir evangelikai liberalai).
http://www.patriotai.lt/straipsnis/pirmajam-lietuviskai-spausdintam-sventajam-rastui-350

http://www.lrytas.lt/-12706283801268721765-pirmajai-lietuvi%C5%A1kai-spausdintai-biblijai-350-met%C5%B3.htm

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/pirmajai_lietuviskai_spausdintai_biblijai__350_metu/

http://www.pramoguklubas.lt/lt/naujienos/aktualijos/pirmajai-lietuviskai-spausdintai-biblijai-350-m/

http://www.pramoguklubas.lt/lt/naujienos/aktualijos/pirmajai-lietuviskai-spausdintai-biblijai-350-m/

http://www.voruta.lt/archyvas/55/3442

http://www.voruta.lt/archyvas/55/1590

VALDENSŲ ŠVIESA

Doc. hab. dr. Dainora Pociūtė kalba iškilmingose Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios pamaldose (2009 rugsėjo 4 d.)., kurios buvo skirtos didikams Radvilams, jų palaikus iškilmingai antrą kartą perlaidojant Dubingių piliakalnio bažnyčios rūsyje po Dievo stalu. Dar viena svarbi kalba per šias pamaldas, - pasisako etnologijos profesorius Libertas Klimka. Minėtų mokslininkų pasisakymai atskleidė daugiaplanius Radvilų veiklos bruožus – nuo kultūros, švietimo, teologijos iki valstybės vyrų ir karvedžių. Kaip teigė docentė habilituota daktarė Dainora Pociūtė, Radviloms turime būti dėkingi už daugelį dalykų – už tai, kad šiandien galime lietuviškai giedoti, lietuviškai skaityti Šventąjį Raštą ir daugelį kitų svarbių dalykų, o etnokultūros profesorius daktaras Libertas Klimka apibendrino, kad Radviloms turime būti dėkingi už tai, kad šiandien iš viso kalbame lietuviškai.


(http://evangelikasreformatas.blogspot.com/2010_03_01_archive.html).

Kiek anksčiau Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje 2009 vasario 28 dieną Vilniaus parapijoje (Pylimo 20-13) įvyko susitikimas su iškilia reformacijos tyrinėtoja Dainora Pociūte, monografijos ,,Maištininkų katedros” autore.
Studija ,,Maištininkų katedros” skirta Lietuvos reformacijos genezės ir paties ankstyviausio jos laikotarpio (XVI a. 5-7-tas dešimtmečiai) aptarimui. Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas lietuvių-italų evangelikų ryšiams bei jų pagrindu susiformavusiai ankstyvajai LDK evangelikų doktrinai, reprezentuotai pirmaisiais evangelikų tikėjimo išpažinimais Lietuvoje – Abraomo Kulviečio „Confessio fidei” bei Mikalojaus Radvilo Juodojo ,,Atsakyme apaštališkajam nuncijui Aloisijui Lipomanui“.
Anot profesorės V.Daujotytės, ,, ankstyvoji Lietuvos reformacija turi kunigaikštiškojo spindesio, ne tik nepaprasto atkaklumo, bet ir maišto poezijos”.

IŠKILMINGOS PAMALDOS RADVILŲ ATMINIMUI

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia iškilmingomis pamaldomis atsisveikino su didikais Radvilomis

http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/kultura/Lietuvos-evangeliku-reformatu-baznycia-iskilmingomis-pamaldomis-atsisveikino-su-didikais-Radvilomis-2009-09-05.html

http://www.alfa.lt/straipsnis/10289180/?Lietuvos.evangeliku.reformatu.baznycia.iskilmingomis.pamaldomis.atsisveikino.su.didikais.Radvilomis=2009-09-05_09-43

Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesutikus su Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios siūlymu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikus iškilmingai išlydėti iš Radvilų įkurtos Vilniaus parapijos bažnyčios.

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia pagerbė juos 2009 m. rugsėjo 4 d. Radvilų rūmuose iškilmingomis pamaldomis, kurias, dalyvaujant Radvilų giminės palikuonims ir profesionaliai evangelikų reformatų giesmes giedant chorui „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis), laikė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kunigas Algimantas Kvedaravičius, kun. Jonas Juronis ir kun. Dainius Sobieckis.

Nežiūrint to, kad į Radvilų giminės palaikų perlaidojimo iškilmes nebuvo pakviesti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) evangelikų reformatų kunigai iš Ukrainos bei broliškų protestantiškų šalių, tačiau dalyvavo Baltarusijos distrikto evangelikų reformatų kunigas Levonas Lipenas.

Iškilmingose pamaldose taip pat dalyvavo pati iškiliausia LDK ankstyvojo protestantizmo tyrinėtoja docentė habilituota daktarė Dainora Pociūtė, bei etnokultūros profesorius daktaras Libertas Klimka. Minėtų mokslininkų pasisakymai atskleidė daugiaplanius Radvilų veiklos bruožus – nuo kultūros, švietimo, teologijos iki valstybės vyrų ir karvedžių. Kaip teigė docentė habilituota daktarė Dainora Pociūtė, Radviloms turime būti dėkingi už daugelį dalykų – už tai, kad šiandien galime lietuviškai giedoti, lietuviškai skaityti Šventąjį Raštą ir daugelį kitų svarbių dalykų, o etnokultūros profesorius daktaras Libertas Klimka apibendrino, kad Radviloms turime būti dėkingi už tai, kad šiandien iš viso kalbame lietuviškai.

---------------
Iš komentarų srauto:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10289180/?Lietuvos.evangeliku.reformatu.baznycia.iskilmingomis.pamaldomis.atsisveikino.su.didikais.Radvilomis=2009-09-05_09-43

Auto 2009-09-07 11:55 rašo apie liberaliai atskalai priklausančius komentatorius:

,,Ir čia purvas kibirais [pilamas ant Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios]. Gėda man už jus, taip vadinami broliai.... Jei tokiu būdu tikitės sukurti savo Bažnyčiai terpę Lietuvos visuomenėje, tai labai giliai klystate... patiems tą purvą vieną dieną teks ir išgert. Ir nenuostabu, kad tokių lojančių šunų valdžia neišdrįso kviest palydėt Radvilų oficialiai.Ir teisingai padarė. Jei kun. [ekskomunikuotas- ne kunigas! - Red.] Mikalauskas nesutvarkys savo bendruomenės ir neišmokins jos bent jau padoraus elgesio viešumoje, beliks jam juos tik po vieną išlaidoti. Nauji žmonės į tokią bažnyčią tikrai neis....“

--------------
Apie liberalią atskalą, kuri dengiasi pasivogtu reformatų vardu, sakoma: ,,KĖDAINIŠKIS (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=23919235&com=1&s=2&no=20)2009 09 08 18:24 rašo: Ramūnai, ar pačiam gerai žinoma Lietuvos reformatų bažnyčios vidinė situacija? Algimantas Kvederavičius atstovauja senąją, autentiškais idealais pagrįstą Reformatų bažnyčią. Ji išlaikė ne tik juridinį primatą (yra anksčiau registruota), bet ir dvasinius Bažnyčios principus, pradedant moraliniais aspektais, baigiant evangelinės bendrystės darbais. Jos globoje ilgus metus veikė Gerosios naujienos centras, radijo bangomis transliuojantis evangelines tiesas, vyksta glaudus bendradarbiavimas su kitomis protestantų bendruomenėmis. Jūsų anoniminis kunigas [ekskomunikuotas, net ne krikščionis. -Red.] Rimas Mikalauskas atstovauja būtent atskilusiai Reformatų bažnyčios daliai, kurių idealai ir pakraipa ligšiol abejotina. Nepavykus teisėtai užsikariauti Reformatų bažnyčios, teko kurti naują religinę bendruomenę - Unitas Lithuaniae. Dabar ji pretenduoja į teisėtai Reformatų bažnyčiai priklausantį paveldą. Atrodo, siekiama suteikti reformatų denominacijai muziejinį fasadą su liberaliu turiniu - užtenkamai pasako vien tas faktas, jog Unitas Lithuaniae pamaldose pamokslauja tūlas Ervinas Koršunovas - antikrikščioniško, anarchistinio, antimoralinio NK-95 judėjimo atstovas. Mikalauskas net nerado reikalo atsiriboti nuo jo pasibjaurėtinų straipsnių. Susiraskite, jei norite, per Google, yra ir šiame portale... Ar manote, jog Radvilos, Kalvinas arba Noksas būtų pritarę Mikalausko-Koršunovo linijai? Neatsitiktinai vienas iš reformatų vardų - puritonai - tapo bendriniu vardu aukštos, griežtos moralės žmonėms. Tad gal rimčiau pasidomėkite, prieš rašydamas tendencingus straipsnius.“

SUBALANSUOTA NET ATEISTAMS: UŽDEK ŽVAKĘ, IR TAMSOS BUS MAŽIAU!

Iškilmingos pamaldos Radvilų rūmų likučiuose antrąjį kartą perlaidojant Radvilas 2009 m. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios kunigai, kalba prof. Libertas Klimka; reformatų giesmes pasirengęs giedoti profesionalusis ansamblis ,,Aidija“


http://www.lkd.lt/enews/id-religija-news-evangelikai_reformatai_paskelbe_20_teziu_krizei_iveikti.html


1. Kiekvienas žmogus apdovanotas tam tikru kūrybiniu potencialu, tad galėtų ir turėtų imtis iniciatyvos nuveikti ką nors reikšminga, panaudodamas minėtą dovaną. Išmintingai tvarkomos verslo ir ekonominės struktūros turėtų siekti padėti žmonėms atskleisti šį savo potencialą.

2. Godumo, tinginystės ir nesąžiningumo šaknys glūdi nuodėmingoje mūsų prigimtyje, taigi kur kas giliau nei ekonominė sistema ar susidariusi padėtis. Verslas ir visuomenė turėtų suformuoti tam tikras struktūras, skirtas šioms ydoms apriboti, panaudoti jas geriems tikslams ar sumažinti ydų destruktyvų poveikį.

3. Mylėti savo artimą kaip save patį – tai nuostata, puikiai pritaikoma ir darbe bei versle. Tai reiškia, kad savo poreikių patenkinimo turėtume siekti nuoširdžiai stengdamiesi patenkinti aplinkinių poreikius.

4. Vien pasaulietiniu supratimu keisdami ekonomiką neįveiksime atitolimo, susvetimėjimo, negatyvaus požiūrio į save, į aplinkinius ir į tai, ką darome. Išmintingai tvarkomos verslo struktūros turėtų stengtis mažinti visa tai, pradėdamos kiekviena darbo vieta.

5. Mūsų gyvenimus sąlygoja ne kažkoks neapibrėžtas beasmenis Likimas. Dievo suverenumas nereiškia, jog mes turėtume visą atsakomybę palikti ateičiai. Nesvarbu, ar esame krikščionys, ateistai ar bet kurios kitos religijos sekėjai, mes privalome dabar prisiimti atsakomybę dėl mūsų visuomenės ateities, taip pat ekonomikos.

6. Istorija nėra nesibaigianti ciklų seka. Ji juda į priekį, jos pažanga priklauso nuo kiekvieno iš mūsų iniciatyvos ir kūrybiškumo, iš šių abiejų sukuriamas tam tikras potencialas, kurį pasaulyje palaiko Dievo apvaizda.

7. Materialusis pasaulis yra realus ir savaime geras. Tai vieta, kurioje galime atrasti prasmę iš dalies ir per tai, ką darome. Tikintieji šią prasmę atranda, be kitų dalykų, garbindami Dievą.

8. Teiginys, kad turtai gali padaryti mus laimingus, yra klaidingas. Laimę galima rasti santykiuose su kitais žmonėmis, darbe, laisvalaikio užsiėmimuose, šeimoje, bendruomeninėse organizacijose, taip pat garbinant Dievą.

9. Daugiau pasitenkiname, kai pinigus panaudojame siekdami padėti stokojantiems, o ne įsigydami ką nors sau.

10. Pramogos ir vartojimas niekada nepatenkins mūsų vidinio poreikio rasti aukščiausią prasmę.

11. Materialūs daiktai nepriklauso man asmeniškai; jie priklauso man kaip šeimos nariui, mano vaikams ir anūkams. Atsakingi ekonominiai sprendimai turėtų atspindėti šį ne vienos kartos požiūrį į gyvenimą.

12. Visuomet verta būti sąžiningam. Net vien todėl, kad sąžiningumo iš mūsų tikisi Dievas; jis – būtina žmonijos gerovės prielaida.

13. Darbo vietų užtikrinimas kitiems žmonėms prilygsta bet kuriam kitam meilės veiksmui, pavyzdžiui, humanitarinei pagalbai, nes per tai žmonėms suteikiama galimybė realizuoti savo potencialą.

14. Sąžiningas pirkimas ir pardavimas paprastai naudingas abiem pusėms; sąžiningi finansiniai sandoriai nėra išnaudotojiški.

15. Nors dažniausiai įmanoma atpažinti nesąžiningas, išnaudotojiškas kainas, šiandien neįmanoma identifikuoti ilgalaikių „teisingų kainų". Tą darė viduramžių krikščionys.

16. Nors ir ne visos, tačiau kai kurios paskolos yra nedoros, daugelis paskolų suteikiama neišmintingai ir neatneša naudos nei skolininkams, nei patiems skolintojams. Skolintis reiškia moraliai labai rimtai įsipareigoti, todėl tai būtina gerai apsvarstyti.

17. Tinginystė yra rimta yda, žlugdanti verslą, ekonomiką, ardanti šeimas ir bendruomenes.

18. Sveika šeima yra svarbi siekiamybė ne tik dėl pačios šeimos, bet ir dėl itin svarbaus jos vaidmens ekonomikai bei užtikrinant visos visuomenės gerovę. Šeimų irimas kelia daugybę ekonominių problemų.

19. Įmonių vadovai ir darbuotojai turėtų paisyti tam tikros rinkos disciplinos, reikalaujančios nuolat gerinti prekių bei paslaugų kokybę ir mažinti jų kainą.

20. Paprastai žmonės apie tai, kas gera ir kas bloga, supranta daugiau nei mes linkę pripažinti. Verslui galioja tos pačios moralinės nuostatos, kaip ir bet kuriai kitai gyvenimo sričiai.

„Jei norime, kad ekonomika pasveiktų, tiesiog būtina atnaujinti moralinę (kultūrinę) visuomenės gyvenimo sferą, ypač jos santykius su verslu, ekonomika ir darbo etika”, – teigė Generalinis superintendentas kun. Algimantas Kvedaravičius. Todėl Generalinis Sinodas siūlo šias dvidešimt tezių, kurios galėtų sudaryti šios sferos turinį. Minėtos tezės neatsiejamos nuo krikščioniško tikėjimo arba kyla iš jo. Daugelio, o gal ir visų šių idėjų šaknys glūdi Biblijoje, tačiau pačios jos tiesiogiai nekalba apie Dievą ar išganymą, taigi gali būti priimtinos net ateistams ar kitų religijų atstovams.



http://www.lkd.lt/enews/id-religija-news-evangelikai_reformatai_paskelbe_20_teziu_krizei_iveikti.html

KALVINIZMO TRIUMFAS

http://bernardinai.lt/straipsnis/2005-05-02-francis-fukuyama-kalvinizmo-manifestas/6054

,,Šiemet sukanka 100 metų žymiausiam sociologiniam darbui per visą žmonijos istoriją – Maxo Weberio veikalui „Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia“. Jo teorija tapo savotišku „išvirkščiu marksizmu“. Weberio tvirtinimu, religija nėra ekonominių interesų pagimdyta ideologija (Marxo „opiumas liaudžiai“). Būtent religija pagimdė šiuolaikinį kapitalizmą.

Šiandien, naujojo tūkstantmečio pradžioje, kuriame esą vyksta „kultūrų susidūrimas“, kai modernizacijos ir demokratijos kūrimo Artimuosiuose Rytuose nesėkmių priežastimi neretai įvardijama religija, verta dar kartą naujai pažvelgti į Weberį ir jo knygą.

Weberio dėmesio centre – protestantizmas jo asketiniu pavidalu. Jo įsitikinimu, kalvinistinė predestinacijos (nulemtumo) doktrina skatino tikinčiuosius demonstruoti savo išrinktumą, įsitraukiant į aktyvią komercinę veiklą ir kaupiant žemiškąsias gėrybes. Tokiu būdu protestantizmas skatino darbo etikos atsiradimą, t.y. pradėtas vertinti pats darbas savaime, o ne tik jo rezultatai, ir kartu demontavo aristotelinę – katalikišką doktriną, jog žmogui neverta įgyti daugiau turto, nei būtina oriam gyvenimui. Galima kelti klausimą net plačiau: kas gali būti vadinama religija ir charizmatine valdžia? Vienas iš XX amžiaus bruožų, pasak Carlo Schmitto, buvo „politinių- religinių“ judėjimų atsiradimas, tokių kaip nacizmas, marksizmas-leninizmas, kurie rėmėsi tikėjimu iracionaliais savo esme postulatais. Marksizmas pretendavo būti moksliškas, tačiau realiame pasaulyje jo pasekėjai ėjo ne tiek paskui idėjas, kiek paskui vadus, tokius kaip Leninas, Stalinas, Mao. Pastarieji sugebėjo manipuliuoti žmonėmis taip lengvai, jog jų pasekėjų psichologiją sunku atskirti nuo religinių judėjimų dalyvių psichologijos. („Kultūrinės revoliucijos“ Kinijoje metu reikėjo atsargiai elgtis su senais laikraščiais. Jei kas atsisėsdavo ant laikraščio su Mao portretu ar įvyniodavo į jį žuvį, tai buvo vadinama šventvagyste ar net sąmoningu kenkimu).

Weberio pateiktas šiuolaikinio pasaulio paveikslas, kuriame pagrindiniai veikėjai yra specialistai be sielos, sėkmės siekėjai be širdies, šiandien kur kas labiau tinka Europai nei JAV. Nūdienos Europa – taikus ir klestintis žemynas, racionaliai valdomas ES ir visiškai sekuliarus. Europiečiai ir toliau vartoja tokius žodžius kaip „žmogaus teisės“ ir „žmogaus orumas“, kurie įsišakniję krikščioniškose vertybėse, tačiau daugelis sunkiai galėtų paaiškinti, kodėl iki šiol tiki šiais principais. Apie Europą su didesniu tikrumu nei apie Ameriką galima pasakyti, kad čia klaidžioja „mirusių religinių tikėjimų vaiduoklis“.“

http://bernardinai.lt/straipsnis/2005-05-02-francis-fukuyama-kalvinizmo-manifestas/6054

APGAULINGA FILOSOFIJA

http://bernardinai.lt/straipsnis/2006-05-23-thomas-k-johnson-apgaulinga-filosofija/5296

Kolosiečiams 2,1–10: "Tad noriu, kad jūs žinotumėte, kaip man tenka kovoti už jus, už laodikiečius ir visus, kurie nėra matę mano veido, kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo slėpinį – Kristų, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai. Sakau jums tai, kad niekas jūsų nesuvedžiotų suktais įrodinėjimais. Kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia – su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarkingumą ir kaip tvirtai jūs tikite Kristų. Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite jame, būdami jame įsišakniję ir ant jo statydamiesi, tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo. Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi. Juk Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė ir jūs esate pripildyti jame – visokių kunigaikštysčių ir valdžių galva."

,,Girdėjau gana tikėtiną pasakojimą apie krikščionį vyrą, kuris išgirdo ar perskaitė, kad norint ženkliai pagerinti savo vedybinį gyvenimą, reikėtų visiškai atvirai viską sakyti žmonai. Jis suprato, kad būti atviram – tai sakyti žmonai apie visus jos trūkumus ir apie savo nusivylimą ja. Tokia jo pasirinkta filosofija emocionaliai sužlugdė jo žmoną. Galima lengvai įsivaizduoti, kad tai nubloškė jų santuoką ir šeimą į rimtą krizę. Tai buvo kvailiausias dalykas, kokį jis galėjo padaryti. Sekdamas šia filosofija jis nesiskaitė su tiesioginiu Biblijos paliepimu atleisti vienam kito nusižengimus ir pakęsti kito silpnybes. Šie įsakymai numato, kad dažnai lengva pamatyti vienam kito silpnybes ir klaidas, ypač kai esame labai artimi, kaip kad santuokoje ir šeimoje. Be to, šis vyras konkrečiai nepakluso paliepimui, parašytam Kolosiečiams 3,19: "Vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs". Jis sekė apgaulinga filosofija ir rimtai pakenkė savo santuokai ir šeimai.

Pažįstu amerikietį, gyvenantį kitoje šalyje, kuris ėmė ir įsitikino, jog daugpatystė yra moraliai priimtina ir gali būti apginta bibliniu pagrindu. Grįžusi po kelių dienų išvykos jo žmona labai nustebo pamačiusi, kad turi viskuo namuose dalytis su jo antrąja žmona. Ta antroji žmona buvo tokio amžiaus kaip jų dukros. Nieko nuostabaus, kad šią santuoką ir šeimą sugriovė veiksmai, įkvėpti apgaulingos filosofijos. O ta apgaulinga filosofija buvo laikoma gerbtina toje šalyje, kur tai įvyko. “

http://bernardinai.lt/straipsnis/2006-05-23-thomas-k-johnson-apgaulinga-filosofija/5296