KOKIAS GRĖSMES SLEPIA SAVYJE MONARCHIJA?
Timotiejus Veras ,,Pravoslavų bažnyčia“, 2-oji dalis (,,Didysis skilimas“): ,, Rytuose [Konstantinopolyje] valdė stiprus pasaulietinis valdovas – imperatorius, kuris įtvirtino civilizuotą valdžią ir įstatymingumą. Vakaruose [Romoje] barbarams užplūdus pridygo daugybė tarpusavy besiriejančių valdytojų, kurie visi vienokia ar kitokia prasme buvo uzurpatoriai. Tad dažnai tik popiežiaus institutas tapdavo vienintėle jėga, kuri Vakarų Europos dvasiniame ir politiniame gyvenime gebėjo veikti kaip vienybės centras tapdama stabilumo bei periimamumo elementu. Susiklosčius aplinkybėms popiežius ėmėsi to, kam graikų patriarchai kviesti nebuvo: jis įsakinėjo ne tik vien bažnytiniams pavaldiniams, bet ir pasaulietiniams valdovams. Vakarų bažnyčia taip susicentralizavo, ko niekad nebuvę nė vienoje iš keturių Rytų bažnyčios patriarchatų (galbūt kiek išskirtiniau kalbėtina tik apie Egiptą). Taigi, Vakaruose [popiežiaus] monarchija, o Rytuose – [patriarchų] kolegija.“
Timothy Ware ,,The Orthodox Church“, Chapter: 2 (,,The Great Chizma“): ,,In the East there was a strong secular head, the Emperor, to uphold the civilized order and to enforce law. In the west, after the advent of warring chiefs, all more or less usurpers. For the most part it was the Papacy alone which could act as a centre of unity, as an element of contuity and stability in the spiritual and political life of western Europe. By force of circumstances, the Pope assumed a part which the Greek patriarchs were not called to play, issuing commands not only to his ecclesiastical subordinates but to secular rullers as well. The western Church gradually became centralized to a degree unknown anywhere in the four Patriaarchates of the east (exept possibly in Egypt). Monarchy in the west; in the east collegiality.“
Q.: http://www.intratext.com/IXT/ENG0804/__P9.HTM
2012 m. vasario 15 d., trečiadienis
2012 m. vasario 3 d., penktadienis
SOLO FIDE
Knyga „Abraomas Kulvietis: Pirmasis Lietuvos Reformacijos paminklas" gausiai susirinkusiųjų buvo sutikta
2012 m. vasario 8 d. 17.00-18.30 val.
Valdovų rūmų renesansinėje audiencijų menėje.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-08-valdovu-rumuose-vyko-knygos-apie-abraoma-kulvieti-pristatymas/76694
---------------------------------------------------------
Prieš dvejus metus minėjome lietuvių Reformacijos pradininko Abraomo Kulviečio 500 metų jubiliejų. A. Kulvietis - pirmojo Reformacijos Lietuvoje teksto autorius. Todėl ši istorinė data paskatino pradėti seniai Lietuvos Reformacijos istorikų laukiantį darbą - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangeliškųjų reformacijos tikėjimo išpažinimų serijos publikavimą... Skaitykite plačiau:
http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai/knygos-abraomas-kulvietis-pirmasis-lietuvos-reformacijos-paminklas-pristatymas
2012 m. vasario 8 d. 17.00-18.30 val.
Valdovų rūmų renesansinėje audiencijų menėje.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-08-valdovu-rumuose-vyko-knygos-apie-abraoma-kulvieti-pristatymas/76694
---------------------------------------------------------
Prieš dvejus metus minėjome lietuvių Reformacijos pradininko Abraomo Kulviečio 500 metų jubiliejų. A. Kulvietis - pirmojo Reformacijos Lietuvoje teksto autorius. Todėl ši istorinė data paskatino pradėti seniai Lietuvos Reformacijos istorikų laukiantį darbą - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangeliškųjų reformacijos tikėjimo išpažinimų serijos publikavimą... Skaitykite plačiau:
http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai/knygos-abraomas-kulvietis-pirmasis-lietuvos-reformacijos-paminklas-pristatymas
2012 m. sausio 11 d., trečiadienis
DIEVAS IR VAKARŲ EUROPOS LITERATŪRA
KUR: Vilniuje, VALAKUPIŲ 5.
KADA: SAUSIO 17 d. 18. OO
KAS: Siuzana Robins (Susan Robbins)skaitė paskaitą: DIEVAS IR VAKARŲ EUROPOS LITERATŪRA
Paskaitą apibendrinant galima būtų šiais prelegentės mėgiamo poeto Gerardo Manlėjaus Hopkinso (orig.-Gerard Manley Hopkins (1844–89)) žodžiais, 1918 metais parašytais:
,, GOD'S GRANDEUR
THE WORLD is charged with the grandeur of God.
It will flame out, like shining from shook foil;
It gathers to a greatness, like the ooze of oil
Crushed. Why do men then now not reck his rod?
Generations have trod, have trod, have trod;
And all is seared with trade; bleared, smeared with toil;
And wears man’s smudge and shares man’s smell: the soil
Is bare now, nor can foot feel, being shod.
And for all this, nature is never spent;
There lives the dearest freshness deep down things;
And though the last lights off the black West went
Oh, morning, at the brown brink eastward, springs—
Because the Holy Ghost over the bent
World broods with warm breast and with ah! bright wings.“
Raštingumas yra meilės atmaina, - buvo sakomi žodžiai cituojant Ekleziastą (12. 9-10), Kytsą (Keats) Uoltą Vitmeną (Whitman), Čarlzą Dikensą; prisimenant Dostojevskį, Zamiatiną, Pasternaką, Adomą Mickevičių...
Literatūros pasaulio gelmės ir šiandien gali būti labai stiprios ir pagavios, kokios jos pagavios ir tikros buvo riteriui iš Lamanšo...
Pagavios, kolei neatves iki Knygų Knygos ...
KADA: SAUSIO 17 d. 18. OO
KAS: Siuzana Robins (Susan Robbins)skaitė paskaitą: DIEVAS IR VAKARŲ EUROPOS LITERATŪRA
Paskaitą apibendrinant galima būtų šiais prelegentės mėgiamo poeto Gerardo Manlėjaus Hopkinso (orig.-Gerard Manley Hopkins (1844–89)) žodžiais, 1918 metais parašytais:
,, GOD'S GRANDEUR
THE WORLD is charged with the grandeur of God.
It will flame out, like shining from shook foil;
It gathers to a greatness, like the ooze of oil
Crushed. Why do men then now not reck his rod?
Generations have trod, have trod, have trod;
And all is seared with trade; bleared, smeared with toil;
And wears man’s smudge and shares man’s smell: the soil
Is bare now, nor can foot feel, being shod.
And for all this, nature is never spent;
There lives the dearest freshness deep down things;
And though the last lights off the black West went
Oh, morning, at the brown brink eastward, springs—
Because the Holy Ghost over the bent
World broods with warm breast and with ah! bright wings.“
Raštingumas yra meilės atmaina, - buvo sakomi žodžiai cituojant Ekleziastą (12. 9-10), Kytsą (Keats) Uoltą Vitmeną (Whitman), Čarlzą Dikensą; prisimenant Dostojevskį, Zamiatiną, Pasternaką, Adomą Mickevičių...
Literatūros pasaulio gelmės ir šiandien gali būti labai stiprios ir pagavios, kokios jos pagavios ir tikros buvo riteriui iš Lamanšo...
Pagavios, kolei neatves iki Knygų Knygos ...
2012 m. sausio 4 d., trečiadienis
IKI 2002 METŲ NEBŪTA
,,Dėl Lietuvos evangelikų Reformatų Bažnyčios ‚Unitas Lithuaniae‘ Sinodo
Gerbiamas deputate Petrai Gražuli,
Dėkoju už laišką ir klausimus, liečiančius Lietuvos Reformatų Bažnyčią.
Pirmiausia prisiimdamas visą atsakomybę teigiu, kad iki 2002 m. nebuvo precedento, kad Lietuvos teritorijoje būtų buvusios dvi Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios.
Lietuvos Reformatų Bažnyčia, save vadinusi Unitas Lithuaniae, susiformavo 1557 m. įvykus pirmajam sinodui Vilniuje. Sukrėsta 1562-1563 m. įvykių, kada nuo jos atsiskyrė antitrinitarinės grupės, Bažnyčia visą laiką demonstravo vidinę ir išorinę vienybę. 1591 m. ji vienijo apie 200 parapijų, 1650 m. – apie 140, 1768 m. – 38 parapijas. Bažnyčia de jure buvo pripažinta tik 1768 ir 1775 m., kuomet LDK ir Lenkijos protestantai atgavo teises ir privilegijas. Laikotarpiuose 1768, 1775-1795 m., 1795-1918 m., 1918-1940 m., 1940-1990 m., 1990-2002 m. Lietuvos teritorijoje buvo tik viena Lietuvos Reformatų Bažnyčia. Tik nuo 2002 m. Lietuvoje yra dvi Reformatų Bažnyčios, su atskirais administravimo ir valdymo organais.
Vadovaudamasis Lietuvos Liuteronų Bažnyčios pozicija, nesiimu vertinti Reformatų Bažnyčių tarpusavio konflikto. Liuteronų Bažnyčia tai laiko abiejų Reformatų Bažnyčių vidiniu reikalu. Šiuo atveju norėčiau pakomentuoti tik istoriko dr. A. Baublio 2003.03.27 Pažymą "Dėl Lietuvos evangelikų Reformatų Bažnyčios ‚Unitas Lithuaniae‘ Sinodo" [baublio_pazyma-3.doc]adresuoto LR Teisingumo ministerijos sekretoriui R. Kūgiui.
Pirmiausia stebėtina, kad istorikas nė žodžiu neužsimena fakto, kad iki 2002 m. Lietuvoje buvo tik viena Reformatų Bažnyčia. Tai nutylėdamas A. Baublys teigia, kad abi konfliktuojančios Reformatų Bažnyčios pusės sušaukė savo sinodus teisėtai, todėl valstybė ir jos institucijos negali ginčyti šio Bažnyčios skilimo precedento. Tuo sekant teisingumo ministerija, suteikdama juridines teises naujam tradicinės konfesijos juridiniam asmeniui, „tik konstatuoja įvykusį tradicinės Lietuvos bažnyčios administracinio skilimo faktą.“
Kaip precedentą kelių tradicinių tos pačios doktrinos ir liturginių apeigų bendruomenių egzistavimą A. Baublys Teisingumo Ministerijai pateikia epizodą iš tarpukario Liuteronų Bažnyčios gyvenimo. Jis tvirtina, kad „Liuteronų Bažnyčia Lietuvoje buvo suskaldyta į tris sinodus“, teigdamas, kad nacionalinis Sinodas „prilygsta savarankiškai bažnyčiai.“ Toks teiginys rodo arba šio istoriko mokslinės kompetencijos trūkumą, arba tai galima laikyti sąmoningu iškraipytų istorinių faktų pateikimu Teisingumo Ministerijai. Pateikdamas faktą apie tris tautinius sinodus su paaiškinimu, kad sinodas „prilygsta savarankiškai bažnyčiai,“ A. Baublys Teisingumo Ministerijai sudaro įspūdį, kad tarpukario Lietuvoje veikė trys savarankiškos Liuteronų Bažnyčios. Drįstu pareikšti, kad Lietuvoje 1918-1940 m. buvo tik viena Lietuvos Liuteronų Bažnyčia. Bažnyčią į tris tautinius sinodus skaldė ne valstybė, kaip teigia istorikas, bet lietuvių, latvių ir vokiečių tautinės grupės, kurios nuo 1921 m. tarpusavio susitarimu pradėjo šaukti savus tautinius sinodus. Šių tautinių sinodų sprendimai konsistorijai neturėjo jokios juridinės galios. Tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo suinteresuota kelių liuteronų bažnyčių atsiradimu, todėl pripažino tik vieną Lietuvos Liuteronų Bažnyčią, su konsistorija Kaune, į kurią minėtos trys tautinės grupės deleguodavo po du atstovus. 1934 m. Lietuvos vokiečių liuteronų tautinė grupė pabandė įkurti „Lietuvos vokiečių liuteronų bažnyčią“ ir pateikė tvirtinimui naujos bažnyčios statuto projektą. Lietuvos Respublikos vyriausybė ne tik atmetė dar vienos liuteronų bažnyčios buvimo Lietuvoje galimybę, bet nuo 1939 m. pritarė konsistorijai, kuri nusprendė daugiau nebeleisti sušaukti tautinių sinodų.
Mažai kuo pagrįstas yra A. Baublio teiginys, kad vertinant šiandieninį Reformatų Bažnyčios skilimą galima remtis „tarpukario Vilniaus ir Biržų reformatų Sinodų pavyzdžiu.“ Nuo 1920 m. Vilniaus kraštas buvo jėga atplėštas nuo Lietuvos ir dalis Vilniaus krašto reformatų parapijų ne savo noru atsidūrė Lenkijos teritorijoje. Pats Vilniaus distriktas ir toliau laikė save istorine Lietuvos Reformatų Bažnyčios dalimi ir atsisakė priklausyti Lenkijos Reformatų Bažnyčiai. Vilniaus distrikto pozicija neturi nieko bendro su skilimu Reformatų Bažnyčioje, bet priešingai rodo, kad net dėl geopolitinių įvykių svetimoje teritorijoje atsidūrusi Lietuvos Reformatų Bažnyčios dalis nenorėjo būti Lenkijos Reformatų Bažnyčios dalimi. Tuo tarpu A. Baublys nieko nekalba apie istorinį bažnyčios vientisumą, bet akcentuoja 1920 m. įvykių nulemtą bažnyčios suskaldymą. Pateikdamas šį faktą jis dar kartą nutyli, kad per visą 1918-1940 nepriklausomos Lietuvos laikotarpį respublikos teritorijoje buvo tik viena Reformatų Bažnyčia.
Panašiai galima vertinti ir A. Baublio teiginius, esą, kalbant apie šiandieninį Reformatų Bažnyčios skilimą, galima remtis faktu, jog po II pasaulinio karo JAV teritorijoje susikūrė Išeivijos Reformatų Bažnyčia. Istorikas dar kartą nutyli, kad Sovietiniais metais Lietuvoje veikė tik viena Reformatų Bažnyčia, o išeivijos reformatai, kurie įkurė Išeivijos Reformatų Bažnyčią, buvo ne Lietuvos Reformatų Bažnyčios skaldytojai, bet prieglobsčio ieškoję tikintieji, kurie paliko Lietuvą bėgdami nuo artėjančios naujos sovietinės okupacijos. Iš Lietuvos repatrijavę liuteronai, lygiai kaip ir reformatai, subūrė Išeivijos Liuteronų Bažnyčią, tačiau niekas iki šiol nedrįso sieti Išeivijos Liuteronų Bažnyčios įkūrimo su Lietuvos Liuteronų Bažnyčios skilimu, kaip tai daro A. Baublys Reformatų Bažnyčios atžvilgiu.
Kalbant apie Reformatų Bažnyčios kanonus, turbūt nesuklystume teigdami, kad Bažnyčios teisėje iš principo negali būti kanono, kuris leistų Lietuvos Reformatų Bažnyčios administruojamoje teritorijoje susiformuoti dar vienai tos pačios doktrinos ir liturginių apeigų Reformatų Bažnyčiai, su nepriklausomu sinodu, administravimo bei valdymo organais. Toks kanonas prieštarauja pačiai Bažnyčios prigimčiai.
Atsižvelgiant į išdėstytą A. Baublio Pažymos vertinimą, darau išvadą, kad istorikas tendencingai pateikia istorinius faktus, stengdamasis juos tiesiog prokrustiškai pritaikyti Lietuvos Reformatų Bažnyčių situacijai, susiklosčiusiai po 2002 metų. Vietoje to, kad pripažintų, jog iki šiol nebuvo precedento liudijančio apie Lietuvos teritorijoje buvusias dvi reformatų bažnyčias, jis sudaro įspūdį, kad Reformatų Bažnyčios skilimas teisiniu požiūriu įvyko teisingai („abi konfliktuojančios Bažnyčios pusės, formaliai, laikėsi nurodytų Sinodo sušaukimo principų, todėl ginčyti sukurto precedento [...] valstybė ir jos insitucijos negali...“) Jo požiūriu teisingumo ministerija pasielgė teisingai nesiekdama „ginčyti sukurto precedento,“ paprasčiausia konstatuodama „tradicinės Lietuvos Bažnyčios administracinio skilimo faktą.“ Mano manymu, šis Lietuvos Reformatų Bažnyčios skilimas, kurį A. Baublys vadina „administraciniu,“ yra precedento neturintis atvejis Lietuvos Reformatų Bažnyčios istorijoje.
Manau, kad A. Baublio Pažymos vertinimas atsako ir į kai kurių asmenų tvirtinimą, kad „Lietuvoje yra dvi nepriklausomos evangelikų reformatų bendrijos (vyskupijos), neturinčios bendros vadovybės.“ Tokio paaiškinimo Lietuvos Reformatų Bažnyčios istorijoje man neteko aptikti. Terminas „bendrija“ įprastai prilyginamas ne terminui „vyskupija“, bet terminui „bažnyčia,“ kai tuo tarpu terminas „vyskupija“, reformatų bažnyčioje atitiktų terminą „distriktas“. Šiandien Lietuvoje yra ne du reformatų bažnyčios „distriktai“ ar „vyskupijos“, bet dvi atskiros ir nepriklausomos viena nuo kitos Lietuvos Reformatų Bažnyčios su atskirais sinodais, administravimo bei valdymo organais.
Dr. theol. Darius Petkūnas
2006 m. rugsėjo 19 d.
© 2009 LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
Dr. A. Baublio 2003.03.27 Pažyma „Dėl Lietuvos evangelikų Reformatų Bažnyčios ‚Unitas Lithuaniae‘ Sinodo“, adresuotos LR Teisingumo ministerijos sekretoriui R. Kūgiui. [baublio_pazyma-2.doc]“
Q.: http://www.liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Pareiskimai-ir-rezoliucijos/Del-Lietuvos-evangeliku-Reformatu-Baznycios-Unitas-Lithuaniae-Sinodo.
Q.: http://www.liuteronai.lt/Redakcija[:] ,,Svetainė liuteronai.lt neprieštarauja, kad joje publikuojami straipsniai būtų atspausdinti kitose interneto svetainėse, naujienų portaluose ar leidiniuose.“
Gerbiamas deputate Petrai Gražuli,
Dėkoju už laišką ir klausimus, liečiančius Lietuvos Reformatų Bažnyčią.
Pirmiausia prisiimdamas visą atsakomybę teigiu, kad iki 2002 m. nebuvo precedento, kad Lietuvos teritorijoje būtų buvusios dvi Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios.
Lietuvos Reformatų Bažnyčia, save vadinusi Unitas Lithuaniae, susiformavo 1557 m. įvykus pirmajam sinodui Vilniuje. Sukrėsta 1562-1563 m. įvykių, kada nuo jos atsiskyrė antitrinitarinės grupės, Bažnyčia visą laiką demonstravo vidinę ir išorinę vienybę. 1591 m. ji vienijo apie 200 parapijų, 1650 m. – apie 140, 1768 m. – 38 parapijas. Bažnyčia de jure buvo pripažinta tik 1768 ir 1775 m., kuomet LDK ir Lenkijos protestantai atgavo teises ir privilegijas. Laikotarpiuose 1768, 1775-1795 m., 1795-1918 m., 1918-1940 m., 1940-1990 m., 1990-2002 m. Lietuvos teritorijoje buvo tik viena Lietuvos Reformatų Bažnyčia. Tik nuo 2002 m. Lietuvoje yra dvi Reformatų Bažnyčios, su atskirais administravimo ir valdymo organais.
Vadovaudamasis Lietuvos Liuteronų Bažnyčios pozicija, nesiimu vertinti Reformatų Bažnyčių tarpusavio konflikto. Liuteronų Bažnyčia tai laiko abiejų Reformatų Bažnyčių vidiniu reikalu. Šiuo atveju norėčiau pakomentuoti tik istoriko dr. A. Baublio 2003.03.27 Pažymą "Dėl Lietuvos evangelikų Reformatų Bažnyčios ‚Unitas Lithuaniae‘ Sinodo" [baublio_pazyma-3.doc]adresuoto LR Teisingumo ministerijos sekretoriui R. Kūgiui.
Pirmiausia stebėtina, kad istorikas nė žodžiu neužsimena fakto, kad iki 2002 m. Lietuvoje buvo tik viena Reformatų Bažnyčia. Tai nutylėdamas A. Baublys teigia, kad abi konfliktuojančios Reformatų Bažnyčios pusės sušaukė savo sinodus teisėtai, todėl valstybė ir jos institucijos negali ginčyti šio Bažnyčios skilimo precedento. Tuo sekant teisingumo ministerija, suteikdama juridines teises naujam tradicinės konfesijos juridiniam asmeniui, „tik konstatuoja įvykusį tradicinės Lietuvos bažnyčios administracinio skilimo faktą.“
Kaip precedentą kelių tradicinių tos pačios doktrinos ir liturginių apeigų bendruomenių egzistavimą A. Baublys Teisingumo Ministerijai pateikia epizodą iš tarpukario Liuteronų Bažnyčios gyvenimo. Jis tvirtina, kad „Liuteronų Bažnyčia Lietuvoje buvo suskaldyta į tris sinodus“, teigdamas, kad nacionalinis Sinodas „prilygsta savarankiškai bažnyčiai.“ Toks teiginys rodo arba šio istoriko mokslinės kompetencijos trūkumą, arba tai galima laikyti sąmoningu iškraipytų istorinių faktų pateikimu Teisingumo Ministerijai. Pateikdamas faktą apie tris tautinius sinodus su paaiškinimu, kad sinodas „prilygsta savarankiškai bažnyčiai,“ A. Baublys Teisingumo Ministerijai sudaro įspūdį, kad tarpukario Lietuvoje veikė trys savarankiškos Liuteronų Bažnyčios. Drįstu pareikšti, kad Lietuvoje 1918-1940 m. buvo tik viena Lietuvos Liuteronų Bažnyčia. Bažnyčią į tris tautinius sinodus skaldė ne valstybė, kaip teigia istorikas, bet lietuvių, latvių ir vokiečių tautinės grupės, kurios nuo 1921 m. tarpusavio susitarimu pradėjo šaukti savus tautinius sinodus. Šių tautinių sinodų sprendimai konsistorijai neturėjo jokios juridinės galios. Tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo suinteresuota kelių liuteronų bažnyčių atsiradimu, todėl pripažino tik vieną Lietuvos Liuteronų Bažnyčią, su konsistorija Kaune, į kurią minėtos trys tautinės grupės deleguodavo po du atstovus. 1934 m. Lietuvos vokiečių liuteronų tautinė grupė pabandė įkurti „Lietuvos vokiečių liuteronų bažnyčią“ ir pateikė tvirtinimui naujos bažnyčios statuto projektą. Lietuvos Respublikos vyriausybė ne tik atmetė dar vienos liuteronų bažnyčios buvimo Lietuvoje galimybę, bet nuo 1939 m. pritarė konsistorijai, kuri nusprendė daugiau nebeleisti sušaukti tautinių sinodų.
Mažai kuo pagrįstas yra A. Baublio teiginys, kad vertinant šiandieninį Reformatų Bažnyčios skilimą galima remtis „tarpukario Vilniaus ir Biržų reformatų Sinodų pavyzdžiu.“ Nuo 1920 m. Vilniaus kraštas buvo jėga atplėštas nuo Lietuvos ir dalis Vilniaus krašto reformatų parapijų ne savo noru atsidūrė Lenkijos teritorijoje. Pats Vilniaus distriktas ir toliau laikė save istorine Lietuvos Reformatų Bažnyčios dalimi ir atsisakė priklausyti Lenkijos Reformatų Bažnyčiai. Vilniaus distrikto pozicija neturi nieko bendro su skilimu Reformatų Bažnyčioje, bet priešingai rodo, kad net dėl geopolitinių įvykių svetimoje teritorijoje atsidūrusi Lietuvos Reformatų Bažnyčios dalis nenorėjo būti Lenkijos Reformatų Bažnyčios dalimi. Tuo tarpu A. Baublys nieko nekalba apie istorinį bažnyčios vientisumą, bet akcentuoja 1920 m. įvykių nulemtą bažnyčios suskaldymą. Pateikdamas šį faktą jis dar kartą nutyli, kad per visą 1918-1940 nepriklausomos Lietuvos laikotarpį respublikos teritorijoje buvo tik viena Reformatų Bažnyčia.
Panašiai galima vertinti ir A. Baublio teiginius, esą, kalbant apie šiandieninį Reformatų Bažnyčios skilimą, galima remtis faktu, jog po II pasaulinio karo JAV teritorijoje susikūrė Išeivijos Reformatų Bažnyčia. Istorikas dar kartą nutyli, kad Sovietiniais metais Lietuvoje veikė tik viena Reformatų Bažnyčia, o išeivijos reformatai, kurie įkurė Išeivijos Reformatų Bažnyčią, buvo ne Lietuvos Reformatų Bažnyčios skaldytojai, bet prieglobsčio ieškoję tikintieji, kurie paliko Lietuvą bėgdami nuo artėjančios naujos sovietinės okupacijos. Iš Lietuvos repatrijavę liuteronai, lygiai kaip ir reformatai, subūrė Išeivijos Liuteronų Bažnyčią, tačiau niekas iki šiol nedrįso sieti Išeivijos Liuteronų Bažnyčios įkūrimo su Lietuvos Liuteronų Bažnyčios skilimu, kaip tai daro A. Baublys Reformatų Bažnyčios atžvilgiu.
Kalbant apie Reformatų Bažnyčios kanonus, turbūt nesuklystume teigdami, kad Bažnyčios teisėje iš principo negali būti kanono, kuris leistų Lietuvos Reformatų Bažnyčios administruojamoje teritorijoje susiformuoti dar vienai tos pačios doktrinos ir liturginių apeigų Reformatų Bažnyčiai, su nepriklausomu sinodu, administravimo bei valdymo organais. Toks kanonas prieštarauja pačiai Bažnyčios prigimčiai.
Atsižvelgiant į išdėstytą A. Baublio Pažymos vertinimą, darau išvadą, kad istorikas tendencingai pateikia istorinius faktus, stengdamasis juos tiesiog prokrustiškai pritaikyti Lietuvos Reformatų Bažnyčių situacijai, susiklosčiusiai po 2002 metų. Vietoje to, kad pripažintų, jog iki šiol nebuvo precedento liudijančio apie Lietuvos teritorijoje buvusias dvi reformatų bažnyčias, jis sudaro įspūdį, kad Reformatų Bažnyčios skilimas teisiniu požiūriu įvyko teisingai („abi konfliktuojančios Bažnyčios pusės, formaliai, laikėsi nurodytų Sinodo sušaukimo principų, todėl ginčyti sukurto precedento [...] valstybė ir jos insitucijos negali...“) Jo požiūriu teisingumo ministerija pasielgė teisingai nesiekdama „ginčyti sukurto precedento,“ paprasčiausia konstatuodama „tradicinės Lietuvos Bažnyčios administracinio skilimo faktą.“ Mano manymu, šis Lietuvos Reformatų Bažnyčios skilimas, kurį A. Baublys vadina „administraciniu,“ yra precedento neturintis atvejis Lietuvos Reformatų Bažnyčios istorijoje.
Manau, kad A. Baublio Pažymos vertinimas atsako ir į kai kurių asmenų tvirtinimą, kad „Lietuvoje yra dvi nepriklausomos evangelikų reformatų bendrijos (vyskupijos), neturinčios bendros vadovybės.“ Tokio paaiškinimo Lietuvos Reformatų Bažnyčios istorijoje man neteko aptikti. Terminas „bendrija“ įprastai prilyginamas ne terminui „vyskupija“, bet terminui „bažnyčia,“ kai tuo tarpu terminas „vyskupija“, reformatų bažnyčioje atitiktų terminą „distriktas“. Šiandien Lietuvoje yra ne du reformatų bažnyčios „distriktai“ ar „vyskupijos“, bet dvi atskiros ir nepriklausomos viena nuo kitos Lietuvos Reformatų Bažnyčios su atskirais sinodais, administravimo bei valdymo organais.
Dr. theol. Darius Petkūnas
2006 m. rugsėjo 19 d.
© 2009 LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA
Dr. A. Baublio 2003.03.27 Pažyma „Dėl Lietuvos evangelikų Reformatų Bažnyčios ‚Unitas Lithuaniae‘ Sinodo“, adresuotos LR Teisingumo ministerijos sekretoriui R. Kūgiui. [baublio_pazyma-2.doc]“
Q.: http://www.liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Pareiskimai-ir-rezoliucijos/Del-Lietuvos-evangeliku-Reformatu-Baznycios-Unitas-Lithuaniae-Sinodo.
Q.: http://www.liuteronai.lt/Redakcija[:] ,,Svetainė liuteronai.lt neprieštarauja, kad joje publikuojami straipsniai būtų atspausdinti kitose interneto svetainėse, naujienų portaluose ar leidiniuose.“
2012 m. sausio 3 d., antradienis
DIEVAS IR VAKARŲ EUROPOS LITERATŪRA
Siuzana Robins (Susan Robbins): DIEVAS IR VAKARŲ EUROPOS LITERATŪRA
Ne tik apie teologiją bei Liuisą ar Tolkeną (kurie artimai draugavo) ...
Clive Staples Lewis (29 November 1898 – 22 November 1963), commonly referred to as C. S. Lewis and known to his friends and family as "Jack", was a novelist, poet, academic, medievalist, literary critic, essayist, lay theologian and Christian apologist from Belfast, Ireland. He is known for both his fictional work, especially The Screwtape Letters, The Chronicles of Narnia and The Space Trilogy and his nonfiction, such as Mere Christianity, Miracles and The Problem of Pain.
Lewis and fellow novelist J. R. R. Tolkien were close friends.
John Ronald Reuel Tolkien, CBE (3 January 1892 – 2 September 1973) was an English writer, poet, philologist, and university professor, best known as the author of the classic high fantasy works The Hobbit, The Lord of the Rings, and The Silmarillion.
2012. I. 17 18. 00
Lecture 4: God and Western Literature
by Dr. Susan Robbins (Klaipeda University, Lithuania)
Tuesday, January 17, 18.00
EHU Academic building
VALAKUPIŲ 5, VILNIUJE
Ne tik apie teologiją bei Liuisą ar Tolkeną (kurie artimai draugavo) ...
Clive Staples Lewis (29 November 1898 – 22 November 1963), commonly referred to as C. S. Lewis and known to his friends and family as "Jack", was a novelist, poet, academic, medievalist, literary critic, essayist, lay theologian and Christian apologist from Belfast, Ireland. He is known for both his fictional work, especially The Screwtape Letters, The Chronicles of Narnia and The Space Trilogy and his nonfiction, such as Mere Christianity, Miracles and The Problem of Pain.
Lewis and fellow novelist J. R. R. Tolkien were close friends.
John Ronald Reuel Tolkien, CBE (3 January 1892 – 2 September 1973) was an English writer, poet, philologist, and university professor, best known as the author of the classic high fantasy works The Hobbit, The Lord of the Rings, and The Silmarillion.
2012. I. 17 18. 00
Lecture 4: God and Western Literature
by Dr. Susan Robbins (Klaipeda University, Lithuania)
Tuesday, January 17, 18.00
EHU Academic building
VALAKUPIŲ 5, VILNIUJE
2011 m. gruodžio 6 d., antradienis
VIEŠOJI TEOLOGIJA?
Lecture 3: A Public Theology?:
Why Discourse Concerning God Matters for the Public Square
by Dr. Stephen M. Garrett (Lithuania University of Education, Lithuania)
Tuesday, December 13, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
Why Discourse Concerning God Matters for the Public Square
by Dr. Stephen M. Garrett (Lithuania University of Education, Lithuania)
Tuesday, December 13, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis
ŽMOGAUS TEISĖS IR ŽMOGAUS IEŠKA. Human Rights and the Human Quest
Public lecture Human Rights and the Human Quest
09.11.11
Vieša paskaita anglų kalba „Žmogaus teisės ir ieškojimai“, vedama etikos mokslų daktaro Thomas K. Johnson iš Tarptautinio religinės laisvės instituto, įvyko 2011 m. lapkričio 15 d., 18 val., Valakupių g. 5, 302 kab.
,,Humanitarinių mokslų tikslas yra plėtoti žmogui reikalingas galias – gilų mąstymą, aiškų bendravimą ir gerą gyvenimą. Mokslo disciplinos gražiam žmogaus gyvenimui turi ugdyti ne tik protines, bet ir moralines vertybes.
Ką reiškia rasti gyvenimo tikslą, gyventi harmonijoje su kitais, siekti gero gyvenimo, ir kaip kalbėjimas apie Dievą gali padėti šito siekti?
Viešoje paskaitoje bus siekiama rasti atsakymus į šiuos klausimus šiandieniniame mūsų pasaulyje, kuris riboja daugelio mūsų egzistenciją.“ - sakoma Lietuvos edukologijos universiteto tinklaraštyje.
European Humanities University invites to an open lecture series hosted by the EHU in cooperation with the European Institute for Theology and Society.
Lecture 2: Human Rights and the Human Quest
by Professor Dr. Thomas K. Johnson
(International Institute for Religious Freedom, Bonn, Germany)
Tuesday, November 15, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 302
Short Bio:
Dr. Thomas K. Johnson received his PhD in ethics from the University of Iowa (1987) after being a research scholar at Eberhard Karls Universität (Tübingen). From 1994-1996, he served as a visiting professor at the European Humanities University in Minsk, Belarus. Since 1996, he and his wife have lived in Prague, Czech Republic, where he has taught philosophy at Anglo-American University (4 years) and at Charles University (8½ years). He also serves on the Academic Board of the International Institute for Religious Freedom (www.iirf.eu). Dr. Johnson felt led to become a moral philosopher by means of a shocking confrontation with evil while visiting a concentration camp as a teenager. This lecture, “Human Rights and the Human Quest, is based, in large part, on his book, Human Rights: A Christian Primer, which reflects his mature thought on the claim that a biblical worldview provides significant wisdom and guidance for understanding human rights and their protection.
About the open lecture series:
The purpose of the humanities is to develop the capacities necessary for human beings to think deeply, communicate clearly and live well. Academic disciplines in the humanities should cultivate not only intellectual virtues but also moral virtues for human flourishing. For the humanities to reach these goals, certain presumptions are made about the nature of reality, knowledge, ethics, human beings and God. What does it mean then to find purpose in life, to live in harmony with others, to pursue “the good life,” and how might discourse on God affect these pursuits?
This public lecture series seeks to explore these questions in light of today’s globalized world that has pushed many to “the limits of their human existence” as people struggle with forms of alienation, meaninglessness, despair and injustice. Each lecture approaches these issues and questions from a different disciplinary angle, seeking to promote a conversation on how discourse on God might be of value to achieving the objectives of a humanities education.
The lectures will be delivered in English.
We look forward to your active participation!
Coming lectures:
Lecture 3: A Public Theology?:
Why Discourse Concerning God Matters for the Public Square
by Dr. Stephen M. Garrett (Lithuania University of Education, Lithuania)
Tuesday, December 13, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
Lecture 4: God and Western Literature
by Dr. Susan Robbins (Klaipeda University, Lithuania)
Tuesday, January 17, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
09.11.11
Vieša paskaita anglų kalba „Žmogaus teisės ir ieškojimai“, vedama etikos mokslų daktaro Thomas K. Johnson iš Tarptautinio religinės laisvės instituto, įvyko 2011 m. lapkričio 15 d., 18 val., Valakupių g. 5, 302 kab.
,,Humanitarinių mokslų tikslas yra plėtoti žmogui reikalingas galias – gilų mąstymą, aiškų bendravimą ir gerą gyvenimą. Mokslo disciplinos gražiam žmogaus gyvenimui turi ugdyti ne tik protines, bet ir moralines vertybes.
Ką reiškia rasti gyvenimo tikslą, gyventi harmonijoje su kitais, siekti gero gyvenimo, ir kaip kalbėjimas apie Dievą gali padėti šito siekti?
Viešoje paskaitoje bus siekiama rasti atsakymus į šiuos klausimus šiandieniniame mūsų pasaulyje, kuris riboja daugelio mūsų egzistenciją.“ - sakoma Lietuvos edukologijos universiteto tinklaraštyje.
European Humanities University invites to an open lecture series hosted by the EHU in cooperation with the European Institute for Theology and Society.
Lecture 2: Human Rights and the Human Quest
by Professor Dr. Thomas K. Johnson
(International Institute for Religious Freedom, Bonn, Germany)
Tuesday, November 15, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 302
Short Bio:
Dr. Thomas K. Johnson received his PhD in ethics from the University of Iowa (1987) after being a research scholar at Eberhard Karls Universität (Tübingen). From 1994-1996, he served as a visiting professor at the European Humanities University in Minsk, Belarus. Since 1996, he and his wife have lived in Prague, Czech Republic, where he has taught philosophy at Anglo-American University (4 years) and at Charles University (8½ years). He also serves on the Academic Board of the International Institute for Religious Freedom (www.iirf.eu). Dr. Johnson felt led to become a moral philosopher by means of a shocking confrontation with evil while visiting a concentration camp as a teenager. This lecture, “Human Rights and the Human Quest, is based, in large part, on his book, Human Rights: A Christian Primer, which reflects his mature thought on the claim that a biblical worldview provides significant wisdom and guidance for understanding human rights and their protection.
About the open lecture series:
The purpose of the humanities is to develop the capacities necessary for human beings to think deeply, communicate clearly and live well. Academic disciplines in the humanities should cultivate not only intellectual virtues but also moral virtues for human flourishing. For the humanities to reach these goals, certain presumptions are made about the nature of reality, knowledge, ethics, human beings and God. What does it mean then to find purpose in life, to live in harmony with others, to pursue “the good life,” and how might discourse on God affect these pursuits?
This public lecture series seeks to explore these questions in light of today’s globalized world that has pushed many to “the limits of their human existence” as people struggle with forms of alienation, meaninglessness, despair and injustice. Each lecture approaches these issues and questions from a different disciplinary angle, seeking to promote a conversation on how discourse on God might be of value to achieving the objectives of a humanities education.
The lectures will be delivered in English.
We look forward to your active participation!
Coming lectures:
Lecture 3: A Public Theology?:
Why Discourse Concerning God Matters for the Public Square
by Dr. Stephen M. Garrett (Lithuania University of Education, Lithuania)
Tuesday, December 13, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
Lecture 4: God and Western Literature
by Dr. Susan Robbins (Klaipeda University, Lithuania)
Tuesday, January 17, 18.00
EHU Academic building
Valakupių St. 5, room 213
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)