XXI a. MIEGAMASIS

Ar verta galvoti apie tai koks turi būti XXI a. miegamasis? Jei manyčiau priešingai, šio teksto nebūtų.
Apmąstydama šią temą perverčiau nemažai literatūros, neplenkdama net feng-šui knygų. Nors į šį reiškinį žiūriu skeptiškai, turiu pripažinti, kad kai kurie jų pastebėjimai labai taiklūs. Peržiūrėjau nemažai miegamojo interjero nuotraukų ir išvydau tai, ko per savo nemenką praktiką dar nebuvau mačiusi http://www.uch.lt/2009/11/05/miegamasis.html. Bendras vaizdas susidarė toks – kai kurios rekomendacijos beviltiškai pasenusios, bet svarbiausia beveik visos įtakotos kažkokio keisto šventeiviškumo. Ypač dažnai rekomenduojama raudonos spalvos, kuri siejama su aistra, energija ir optimizmu, neįsileisti į miegamąjį, nes tai atseit trikdo miegą http://gatve.delfi.lt/archive/article.php?id=12416505. Dėl dominuojančios spalvos sutinku, tačiau kodėl negalime taip kambario dekoruoti? Apie tai kalbėsiu vėliau, bet dabar norėčiau aptarti mano minėtąjį „šventeiviškumą“.
Esu tikra, o Jūs nežinau, ar su manimi sutiksite, kad iki pat šių dienų Vakarų Europos civilizacija taip ir nesuformulavo vieningo ir išbalansuoto požiūrio į seksą ir meilės žaidimus. Šiam požiūriui milžinišką įtaką darė, ir sutikite tebedaro, krikščioniškoji Bažnyčia. Suskilusi į radikaliai skirtingus katalikiškąjį ir protestantiškąjį blokus, siūlo visiškai skirtingus požiūrį į darbą, šeimą ir seksualinį gyvenimą. Katalikai aukščiausią dvasingumą, kunigystę, sieja su atsisakymu nuo šeimyninio guolio, o protestantų kunigai tuokdamiesi primena, kad vieną iš krikščionybės bazinių vertybių yra šeima. Pradžios knygos eilut4 „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28) jiems yra viena svarbiausių vietų Biblijoje. Tokio nevieningo požiūrio rezultatai akivaizdūs – vieni eina į gatves kovoti už savo seksualines laisves, o kiti drovisi apie tai kalbėti arba neteikia tam ypatingo dėmesio. Beje, gal dar kas pamena, kaip sovietai kruopščiai slėpė, kad sovietinė šeima, svarbiausia visuomenės ląstelė, miegamajame dar ką nors daro, nebent, kad skaito žurnalą „Tarybinė moteris“? :)

Kas jaučiasi nesmagiai vilkėdamas bereikalingus drovumo drabužius, lai juos nusimeta ir žengia toliau į Veneros valdas. Antikos graikai žinojo kokia kaprizinga ši deivė ir ir labai stengėsi, kad ją prisiviliotų. Klaidinga manyti, kad helenistų interjerai buvo bespalviai, tokie kaipo juos dabar matome dabar. Atvirkščiai, sienas dekoravo jie naudojo sodriomis spalvomis, tiesa kruopščiai siekdami šviesių ir tamsių spalvų tinkamo santykio. Pastebėjote ir Jūs, kad ši deivė mėgsta intymią vakarinę atmosferą. Jai patinka žvakių šviesa, siena slystanti šviesa, o tiesioginis banalus apšvietimas virš galvos ją tiesiog žudo.
Tačiau grįžkime prie XXI a. miegamojo interjero. Šių sienų interjero mados tendencijos atrodo mums negailestingos, siūlydamos prislopintas ir tamsesnes spalvas. Susidaro įspūdis, kad taip ketinama atimti iš mūsų paskutinius džiaugsmo ir laimės likučius. Tačiau ar tikrai tamsesnės spalvos nieko neduoda, o tik atima? Visų pirma, psichologai teigia, kad tamsios spalvos suteikia jaukumo, atsiskyrimo ir saugumo jausmą. Šiuolaikinis aktyvus civilizacijos pasaulis mus taip išvargina, kad nors trumpam „išeiti iš žaidimo“,– jau nebe įgeidis, o būtinybė. Antra, aktyvių spalvų, tokių kaip geltonos, persiko prigimtis yra stimuliuojanti, skatinančios veikti ir kreipiančios į išorę, civilizaciją. O, kai mes norime ilsėtis ir atsipūsti, mus toliau skatina veikti ir eiti iš namų. Trečia,– tamsios spalvos leidžia geriau atsiskleisti kitoms spalvoms. Ypač tai dera ryškiems, sąlygiškai nedideliems plotams – tekstilei, dekoratyviajai dailei, baldų medžio faktūroms. Ketvirta, kadangi tamsios spalvos labai sugeria šviesą, reikia labai gerai apgalvoti apšvietimą. Juk žibintai naktį atrodo taip patraukliai.
Nenorėčiau, kad manytumėte, kad esu šalininkė tik tamsių miegamojo spalvų. Jei jos šiuolaikiškai ramios ir neįkyrios, tai galima sukurti pilna jaukumo ir malonių pojūčių aplinką.Tik tam, kad ilgainiui neapimtų išglebimas ir tingulys, o kambariui suteiktumėm daugiau seksualumo, dar ir kiti akcentai būtų labai tinkami.
Taigi, mano manymu, XXI a. miegamasis pretenduoja įgyti kiek kitokią prasmę. Tai buveinė, kurioje mes turime nusiplauti per dienas susikaupusias dulkes – apmąstyti, kad kažkas šiandien buvo neteisus arba neteisūs buvome mes, atleisti, nebeteisti ir nurimti. Mūsų kambarėlis gali būti mūsų sąjungininkas, jie tik leisime jam kalbėti apie taiką, ramybę ir bendrystę. Tuomet jis vilios mus į savo glėbį, o mes vis dažniau kartosime, kad namuose geriausia.

Architektė Gitana Valavičiūtė, gyti@takas.lt